ONCE UPON A TIME IN SARDINIA

Italija man patinka viskuo. Klimatas, gamta, architektūra, maistas, žmonės – tiesiog  vienas žodis: NUO-STA-BU! Italijos per vieną kartą nepamatysi, viskam apžiūrėti reikia ne vienos kelionės. Esu buvusi Romoje, Florencijoje, Sienoje. Bet Italijos man tikrai negana ir norėčiau pamatyti ir aplankyti kuo daugiau. Dar tikrai ilgai negalėsiu pasakyti, kad Italiją jau pamačiau ir daugiau ten nebevažiuosiu. Ką tik grįžau iš nuostabaus miestelio Stresa, prie Milano, tačiau apie šią kelionę papasakosiu kiek vėliau. O dabar apie Sardiniją.

 

Prieš kelis metus, prasidėjus rudeniui, norėjau nedidelio spontaniško pabėgimo ir pradėjau ieškoti kelionių krypčių. Norėjau greitai trumpam prasitęsti vasarą, skaniai pavalgyti ir pamatyti ką nors nauja.

 

Už akių užkliuvo nebrangūs bilietai iš Kauno į Kaljarį (Cagliari – Italijos salos Sardinijos sostinė). Pasidomėjau daugiau apie Sardinijos salą ir supratau, kad mums reikia būtent ten. Iš anksto susidėliojau preliminarų maršrutą, žemėlapyje pasižymėjau vietas, kurias norime pamatyti, pagal tai keliuose miestukuose rezervavau viešbučių kambarius. Susikrovėme lagaminus ir jau spalio vidury du laimingi kukuliai savaitei persikėlė į nuostabios gamtos Sardinijos salą.

 

Kaljario oro uostas yra netoli centro. Atskridome beveik vidurnaktį, kai viešasis transportas nebevažiuoja ir automobilių nuomos punktai nebedirba, todėl buvau sutarusi su viešbučiu, kuriame apsistosime, kad atsiųstų automobilį mūsų pasiimti. Išaušus kitam rytui, visą dieną paskyrėme apžiūrėti Kaljariui. Miestelis nedidelis, kalvotas, su tradicinėmis itališkomis siauromis gatvelėmis ir gražiais vaizdais į Viduržemio jūrą. Kaljarį išvaikščiojome pėsčiomis, karts nuo karto atsigaivindami itališkaisiais gelato. Didelio WOW iš šio miesto nesitikėjau, taigi jo ir nebuvo, bet Sardiniją rinkausi dėl jos gamtos grožio, kurį neabejotinai vėliau ir pamačiau.

Kitą rytą išsinuomavome nediduką automobilį ir pasileidome pakrante grožėtis Sardinija. Keliauti po šią salą išsinuomotu automobiliu yra patogiausia, nes viešasis transportas ten nėra labai išvystytas ir šiaip, turėdami automobilį, maršrutą koregavome taip, kaip mums patiko. Planavome rytine pakrante nuvažiuoti iki Cala Gonone. Nors navigacija rodė mums greičiausią būdą ten nusigauti greitkeliais, mūsų tikslas buvo kitoks: norėjome pamatyti kuo daugiau gamtos ir jūros, todėl kaip įmanoma daugiau važiavome vaizdingais kalnų ir pakrančių maršrutais. Buvome apsistoję Chia, Villasimius ir Santa Maria Navarrese miesteliuose. Chia ir Villasimius yra pietinėje salos dalyje, todėl spalio viduryje ten dar buvo šilta ir mes tikrai gavome vasaros ir maudėmės jūroje. O jau Santa Maria Navarrese yra labiau rytinėje salos pusėje, todėl ten nuvykus buvo kiek vėsiau, gavome ir lietaus, ir saulės, žodžiu papuolėme į šiltojo sezono pabaigą. Jei planuojate lankytis Sardinijoje baigiantis šiltajam sezonui, pasitikrinkite orų prognozes ir įsidėkite šiltesnių drabužių.

 

Kaip ir tikėjausi, Sardinijos gamta nepaprastai graži. Važiuojant vis stodavome pasigrožėti atviruko gražumo vaizdais. Nors buvo praėjusi karšta vasara, aplinkui matėme neįprastai tokiam metų laikui žalias apylinkes. Buvome be proto laimingi atsidūrę visiškai tuščiuose laukiniuose paplūdimiuose. Aikčiojome ir krykštavome iš nuostabos ir džiaugsmo kai sutikdavome ant kelio išėjusias pasivaikščioti karves, ožiukus, smalsius asiliukus, pamatydavome risnojančius pakelėmis gražiausius arklius.

 

Sunku viską perteikti žodžiais, todėl įdedu mano vyro pagautas akimirkas nuotraukose ir Go Pro kamera nufilmuotų mūsų kelionės vaizdų montažą, kurį rasite peržiūrėję foto.

 

Tikiuos, jums patiks ir, jei dar nebuvote Sardinijoje, ji atsiras jūsų kelionių sąraše.

O kur rudenį keliaujate jūs?

 

Su meile, Elena  🖤